Senstančiame mieste jaunimas už borto

Maždaug tik kas penktas Panevėžio gyventojas – nuo 14-os iki 29-erių metų. Aukštaitijos sostinę pavadinti jaunimo galimybių miestu būtų pernelyg optimistiška. Iš daugiau nei 18 tūkst. jaunų žmonių į jų traukos centru pretenduojančių tapti nevyriausybinių organizacijų veiklą įsitraukęs vos kas 22-as, į policijos akiratį patekusių įtariamų jaunuolių beveik tiek pat, kiek neturinčiųjų darbo, o Savivaldybė penkiolika metų žada panacėją senstančiai Aukštaitijos sostinei – Atvirą jaunimo centrą.

Paradoksas: Panevėžyje daugiausia iš visų didžiųjų šalies miestų yra sertifikuotų specialistų darbui su jaunais žmonėmis, pagal biudžeto lėšas, skiriamas jaunimo iniciatyvoms, Aukštaitijos sostinė lenkia Šiaulius, tačiau Jaunimo reikalų departamento atlikta analizė atskleidžia, jog jaunimo situacija šiame mieste – kritiška.

Statistikos departamento duomenimis, Panevėžyje jaunimas nuo 14-os iki 29-erių metų sudaro 19 proc. gyventojų, tai yra 18 349. Šiauliuose šios amžiaus grupės žmonių – 20 proc., Vilniuje – 21 proc.

Išlaidauja daugiau nei Vilnius

Nors jaunimo koncentracija tarp didžiųjų šalies miestų skiriasi vos vienu dviem procentais, skirtumai pagal jam sukurtas gyvenimo ir užimtumo sąlygas tarp didmiesčių – didžiuliai. Nemokamų viešųjų erdvių, tinkamų jauniems žmonėms, – treniruoklių, sporto aikštynų ir kitų – Panevėžyje suskaičiuojama 33-ys. Kaimyniniuose Šiauliuose jaunimo aktyviam laisvalaikiui skirtų vietų daugiau net du kartus (70). Daugiausia tokių erdvių Kaune (114) ir Vilniuje (110).

Tačiau didieji miestai pernai skyrė gerokai mažiau biudžeto lėšų tokiai infrastruktūrai plėtoti nei Panevėžys. Jaunimo reikalų departamentui pateiktais duomenimis, Aukštaitijos sostinė 2014-aisiais viešosioms jaunimo laisvalaikio erdvėms plėsti ir tvarkyti išleido 72 405 Eur. Net Vilniui tam užteko 52 132 Eur. Savivaldybės Jaunimo reikalų specialisto Juozo Ragelio teigimu, per 70 tūkst. Eur Panevėžys pernai išleido treniruokliams mieste įrengti, vaikų žaidimų bei sutrūnijusioms krepšinio aikštelėms tvarkyti.

Panevėžyje jaunų žmonių laukia tik keturios neformalaus ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos: Dailės ir Muzikos mokyklos, Moksleivių namai bei viešoji įstaiga A. Lipniūno kultūros centras. Šiauliai tokių suskaičiavę 69-ias, o Vilnius – 780.

Specialistų būrys neveiksmingas

Aukštaitijos sostinė gali didžiuotis bent tuo, kad gerokai lenkia didmiesčius pagal sertifikuotų jaunimo darbuotojų skaičių. Pusantrų metų trunkančius kursus baigę, kompetenciją dirbti su jaunais žmonėmis grupėmis ir individualiai, taip pat su probleminiais, negatyviai nusiteikusiais jaunuoliais Panevėžyje įgiję 11-a specialistų. Iš didmiesčių daugiau šios srities sertifikuotų darbuotojų turi tik Kaunas (18). Vilniuje suskaičiuojami tik keturi tokie specialistai, Klaipėdoje 5, o Šiauliuose 7.

Būrys sertifikuotų, darbui su jaunais žmonėmis paruoštų žmonių, atrodo, Panevėžiui apčiuopiamos naudos neatnešė.

Erdvės atsiskleisti ieškančių jaunų žmonių Aukštaitijos sostinėje laukia 28-ios jaunimo organizacijos, o jos vienija tik saujelę miesto jaunimo. Iš daugiau nei 18 tūkst. miesto jaunuolių organizacijų veikloje dalyvauja vos 800, arba vienas iš 22-iejų.

Vilniuje, kur jaunuolių 113 tūkst., į organizacijas įsitraukęs kas šeštas – per 18 tūkst.

Jaunimo organizacijų projektams Panevėžys pernai iš biudžeto atseikėjo 8689 Eur. Aukštaitijos sostinė gali didžiuotis aplenkusi Šiaulius (5729 Eur), tačiau dosniausias Kaunas jaunų žmonių idėjoms įgyvendinti nepagailėjo beveik 58 tūkst. Eur.

Panevėžyje jau penkiolika metų kalbama apie Atviro jaunimo centro – įstaigos, skirtos socialinių problemų turintiems, problemiško elgesio jaunuoliams užimti, steigimą. Jauniems žmonėms skirtos įstaigos kūrimas netgi buvo įtrauktas į 2007–2013 metų miesto strateginį planą. Tokio centro Panevėžyje nėra iki šiol. Vilniuje jų veikia penki.

Kol vieni kitus keičiantys Panevėžio politikai žarsto pažadus apie Atviro jaunimo centro steigimą, jaunuoliai šmėžuoja policijos suvestinėse. Jaunimo reikalų departamento sudarytuose „juodosios“ statistikos reitinguose Aukštaitijos sostinės nėra tik todėl, kad Savivaldybė paprasčiausiai nepateikė duomenų apie jaunų žmonių įvykdytas nusikalstamas veikas.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pernai įtarimai pareikšti 360 jaunuolių nuo 14-os iki 29-erių. 2013-aisiais tokių būta 387. Tai beveik tiek pat, kiek neturinčiųjų darbo ir nesimokančių 16–24 metų jaunuolių. Tokių Panevėžyje 418-iolika.

Jaučiasi ignoruojami

Trylika Panevėžio jaunimo organizacijų vienijančio „Apskritojo stalo“ pirmininkas Borisas Bylinskis pripažįsta nesitikėjęs tokių Aukštaitijos sostinei drastiškų departamento išvadų.

„Atrodo, veiklos yra, dirbame, rūpinamės, bet, palyginti su kitais miestais, matyti, kad jaunimo reikalų situacija Panevėžyje, galima sakyti, jau tragiška. Savivaldybė šaukia, kad jaunimo organizacijos neaktyvios. Bet kodėl jos turi būti aktyvios, jei reikalingos tik per renginius prie vėliavos pastovėti“ – įvertino B. Bylinskis.

„Apskritojo stalo“ lyderio teigimu, miesto politikams, akivaizdu, jaunimas tėra rinkimų kampanijos arkliukas.

„Apie jaunimo problemas kalbėta ir su buvusiais miesto vadovais, ir su dabartiniais. Ir kas iš to? Jei ir vyksta Savivaldybėje kokie pasitarimai jaunimo klausimais, mes į juos nekviečiami“, – „Sekundei“ tvirtino B. Bylinskis.

Anot jo, jaunimo organizacijų atstovai naujosios Panevėžio valdžios dėmesio sulaukė gegužę, tik pradėjus dirbti naujos kadencijos Tarybai. „Apskritasis stalas“, anot B. Bylinskio, akcentavo būtinybę Panevėžyje kurti Atvirą jaunimo centrą.

„Toks centras būtų erdvė, kur jaunimas galėtų jaustis saugiai – ne bastytųsi gatvėmis, o centre užsiimtų mėgstma veikla, pavyzdžiui, grafičių piešimu. Ten dirbtų sertifikuoti jaunimo darbuotojai, išmanantys jaunų žmonių psichologiją, metodus, kaip su jaunimu dirbti grupėse ir individualiai. Panevėžyje tokių specialistų yra vienuolika, bet jų kompetencija neišnaudojama“, – mano B. Bylinskis.

Jo teigimu, Atviro jaunimo centro idėja buvo kelta dar užpraeitos kadencijos Taryboje. Jaunimo organizacijos Savivaldybei netgi buvo pateikusios tokios įstaigos strategiją ir veiklos planą.

B. Bylinskis sako, jog pasikeitus Panevėžyje politinei dėlionei, jaunimas pastebimų pokyčių nemato.

„Buvo pažadėta, kad per dvi savaites pateiks sąrašą patalpų, kur toks galėtų kurtis, bet jau praėjo keturi mėnesiai, o tebėra tylu ramu“, – proveržio nemato „Apskritojo stalo“ lyderis.

Anot jo, viso miesto jaunimui nepakanka vienos ekstremalaus sporto aikštelės Parko g. ar viešosiose erdvėse išmėtytų treniruoklių, dažniausiai užimtų vaikų ar senjorų, o Jaunimo parkas, tarsi skirtas jauniems žmonėms, tėra apleista erdvė, labiau tinkama girtuokliams nei jaunimui ar šeimoms su mažais vaikais rinktis.

Meta akmenį atgal

Prie miesto Savivaldybės sudarytos Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, jauniausias Savivaldybės tarybos narys 25-erių Daumantas Simėnas sutinka, kad Panevėžyje jaunimo situacija – kritiška. Tačiau su „Apskritojo stalo“ lyderio išsakyti kritika kalbantiems, bet ne veikiantiems politikams D. Simėnas nesutinka. Tarybos narys meta akmenį į paties jaunimo daržą.

„Kritika nelabai suprantama. „Apskritasis stalas“ turėtų vienyti visas jaunimo organizacijas, teikti rekomendacijas, vykdyti jaunimo poreikių tyrimus. Bet būdamas tiek metų pirmininku pats B. Bylinskis nesugebėjo to padaryti, todėl kaltinimai atrodo mažų mažiausiai keistai. „Apskritasis stalas“ turėtų būti pagrindinis svertas formuojant Panevėžyje jaunimo politiką, bet tos funkcijos neatlieka jau daugelį metų“, – pareiškė D. Simėnas.

Jo vadovaujama Jaunimo reikalų taryba šįmet spėjo susirinkti į porą posėdžių. Viename išsirinko pirmininką ir pavaduotoją, aptarė veiklos gaires, antrajame išdalijo biudžeto lėšas jaunimo organizacijų pateiktiems projektams.

Anot D. Simėno, žvalgomasi patalpų Atviram jaunimo centrui. Esą Savivaldybė turi numačiusi keletą variantų, tačiau nenorinti jų atskleisti, kol nėra žinoma, ar iš tiesų tokios įstaigos Panevėžiui reikia. Politiko teigimu, laukiama „Apskritojo stalo“ įsipareigotos atlikti jaunimo poreikių analizės.

„Jei bus poreikis, centras bus. Bet jei nebus iniciatyvos iš jaunimo – mokyklų, organizacijų, nelabai matau, kodėl to centro miestui reikia“, – sako D. Simėnas.

sekunde.lt

%d bloggers like this: