Antrieji Jaunimo garantijų iniciatyvos metai: kaip pasikeitė jaunimo situacija darbo rinkoje?

Jaunimo garantijų iniciatyva kiekvienoje ES šalyje nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui suteikia galimybes sparčiau patekti į darbo rinką ar toliau mokytis. Antrus metus Jaunimo garantijų iniciatyva įgyvendinama ir Lietuvoje. Kasdien į darbo biržas ir jų skyrius ateina dešimtys jaunuolių, išsilavinusių arba neturinčių jokios profesijos ar darbo patirties, neapsisprendusių dėl profesijos pasirinkimo ir tolesnės karjeros. Visiems jiems galioja Jaunimo garantijų iniciatyva. Taikant jos pagrindinę nuostatą – per 4 mėnesius nuo įsiregistravimo darbo biržoje šių metų pirmąjį pusmetį įdarbinta 27,9 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 metų (65,3 proc. visų registruotų), aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 11,6 tūkst.

Konsultavimo paslaugos suteiktos 60 tūkst. jaunuolių visoje šalyje

Apklausos rodo, kad jaunimui trūksta informacijos apie darbo rinką, paklausias profesijas, darbo paieškos būdus ir įsidarbinimo galimybes. Tiesiogiai bendraujant su darbo biržos specialistais galima išsamiau išsiaiškinti rūpimus klausimus ir diskutuoti. Taip teigia ir apklaustas jaunimas, ir parodė jaunimo darbo centrų renginiuose dalyvaujančių jaunuolių gausa bei noras sužinoti kuo daugiau planuojant savo karjerą.

Konsultavimo paslaugos suteiktos 60 tūkst. jaunuolių. Pirmąjį pusmetį įvyko 3 tūkst. jaunimo darbo centrų renginių ir užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 44 tūkst. jaunuolių.

Šiemet kiekvienas jaunuolis dalyvavo Pirmojo informavimo užsiėmimuose, kuriuose supažindino su Jaunimo garantijų iniciatyva, darbo biržos paslaugomis, situacija darbo rinkoje, savarankiškos darbo paieškos būdais ir kt. Individualaus užimtumo veiklos planai buvo sudaryti 96,3 proc. jaunuolių iki 29 metų, kuriuose pagal individualius kiekvieno poreikius ir darbo paklausą nustatytos galimybės įgyti ar neprarasti darbo įgūdžių ir įsidarbinti arba numatoma dalyvauti priemonėse.

Profesinis mokymas ir darbo įgūdžių įgijimas – kertiniai sprendimai karjeros kelyje

Rugpjūčio 1d. teritorinėse darbo biržose buvo registruoti 29,3 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 metų, iš jų su aukštuoju išsilavinimu – 27,9 proc., viduriniu – 48,4 proc., pagrindiniu – 16,6 proc., pradiniu – 7 proc., neturi pradinio išsilavinimo – 0,1 proc. Nekvalifikuoti sudaro 38,5 proc. ir nedirbę 35,3 proc. Tai rodo, kokie skirtingi jaunuoliai ateina į teritorines darbo biržas. Todėl atsižvelgiant į individualius poreikius jiems siūlomos trys pagrindinės užimtumą skatinančios priemonės: turintiems profesiją ir siekiantiems įsidarbinti – įdarbinimas subsidijuojant, neturintiems darbo patirties – darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, neturintiems profesinio pasirengimo – profesinis mokymas. Šios priemonės registruotą jaunimo nedarbą liepos pabaigoje sumažino 1,8 proc. punkto.

Neturintis profesijos jaunimas pirmiausia siunčiamas į motyvacijos užsiėmimus, kuriuose jie sužino apie galimybes mokytis pagal bendrojo ugdymo ir pirminio profesinio mokymo programas. Teritorinių darbo biržų specialistai organizuoja susitikimus su profesinio rengimo centrų atstovais, rengia pažintinius vizitus į mokymo įstaigas. Šiais metais profesinio mokymo priemonėje dalyvavo 4,6 tūkst. jaunuolių, dar 1,4 tūkst. tai jau suplanuota individualiuose užimtumo veiklos planuose.

Šiemet Lietuvos darbo biržos projektuose „Pasitikėk savimi“, „Išlik darbo rinkoje“, „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“, „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“ ir „Įgyk paklausią profesiją“ veiklose dalyvavo dvigubai daugiau jaunimo nei pernai per visus metus. Daugiausiai, kaip minėta, mokėsi profesijos, įdarbinti subsidijuojant – 3,4 tūkst., įgyti darbo įgūdžių– 1,8 tūkst. ir socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo rinkoje programoje – 1,6 tūkst. Šiais metais kvalifikaciją įgijo per 2,5 tūkst. ir įsidarbino per 6,6 tūkst. jaunimo iki 29 metų.

Ar žinote?

Tiesiogiai su jaunimu dirba 451 teritorinių darbo biržų specialistas. Specializuotos paslaugos jaunimui teikiamos 29 jaunimo darbo centruose, kuriuose 23 specialistai turi jaunimo darbuotojo sertifikatus. Centrų veiklose dalyvauja 36 praktikantai ir savanoriai.

Beveik penktadalis visų jaunimo darbo centrų organizuotų užsiėmimų buvo išvažiuojamieji, kuriuose dalyvavo arba juos vedė daugiau kaip 600 socialinių partnerių ir darbdavių. Jaunimo darbo centrų specialistai dalyvavo daugiau kaip 100 socialinių partnerių renginių.

Jaunimo darbo centruose nuolat organizuojamuose informaciniuose ir mokomuosiuose renginiuose gali dalyvauti visi norintys, registracija nėra privaloma. Mokiniai ir studentai apie darbo biržos paslaugas informuojami išvažiuojamuosiuose renginiuose bendrojo ugdymo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose, jos sklaida vyksta per socialinius partnerius ir nevyriausybines organizacijas.

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyrius