Panevėžys – jaunimo galimybių miestas?

Panevėžio tuštėjimo metas, prasidėjęs prieš daugiau kaip dešimtmetį, atrodo, ir toliau nesibaigia. Nors su šiuo reiškiniu susiduria visi mažesni miestai ir miesteliai, iki šiol taikytos priemonės sustabdyti emigraciją ir didinti demografinius rodiklius rezultatų nedavė.

Tačiau net šešiolika Panevėžio regiono švietimo, verslo ir valdžios institucijų vadovų pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo ieškoti galimybių ir būdų, kad Panevėžys iki 2022 m. taptų jaunimo galimybių miestu. Praėjusią savaitę prie šios deklaracijos prisijungė ir miesto Savivaldybė. Nors tai skamba kiek utopiškai, įstaigų vadovai įsitikinę, kad viskas yra įmanoma. Svarbiausia yra tinkamai motyvuoti, tikslingai nukreipti ir padėti jaunajai kartai.

Ir Panevėžyje gera gyventi

Kaip teigė viena iš deklaracijos pasirašymo iniciatorių, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė, šios deklaracijos siekis, kad Panevėžys taptų jaunimo galimybių miestu, yra savotiškas iššūkis. Kad tai nebūtų tik skambūs žodžiai, prie deklaracijos prisijungė net šešiolika įvairiausių partnerių.

„Vienas universitetas ar mokykla to tikrai nepasieks. Pakeisti šiuo metu esančią demografinę padėtį ir sustabdyti emigraciją sudėtinga, tačiau įrodyti, kad jaunimas Panevėžyje gali gauti geras žinias, kompetencijas ir išsilavinimą, čia kurti pridėtinę vertę ir gauti pakankamai gerą atlyginimą – įmanoma. Ir Panevėžyje gali būti gera gyventi, reikia tik įdėti daugiau bendrų pastangų ir kalbėti apie tai, kas teigiama“, – teigė D. Žostautienė.

Jos žiniomis, vaikų ir jaunimo skaičius per dešimtmetį mieste sumažėjo apie 40 proc., tą pajuto ir vidurinės bei profesinės, ir aukštosios mokyklos. Jaunuoliai, baigę mokyklas savo gimtajame mieste, dažniausiai išvyksta mokytis į Vilnių ar Kauną. Juos vilioja ne tik platesnės studijų galimybės, bet ir noras ištrūkti iš tėvų namų. Tokia pati tendencija yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Svarbu, anot D. Žostautienės, kad baigę mokslus bent dalis jaunuolių grįžtų į Panevėžį.

„Ir Panevėžyje galima daryti karjerą ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Tai priklauso ne nuo miesto, o nuo paties žmogaus. Tik vaikams reikia tą parodyti ir akcentuoti. Mes tikime, kad pavyks pasiekti deklaracijoje užsibrėžtus tikslus, antraip jos net nebūtume pasirašę. Aišku, naivu būtų tikėtis, kad jaunimo mūsų mieste atsiras staiga. Niekas nepasidaro iš pirmo karto. Jeigu mums pavyks sustabdyti protų nutekėjimą ar bent išlaikyti esamą lygį, jau bus vienas žingsnis į priekį. Tai ne vienerių metų, o dešimtmečių uždavinys“, – sakė D. Žostautienė.

Viską reikia susikurti patiems

Prie deklaracijos prisijungusios Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos vadovas Aleksas Varna JP teigė, kad vienas didžiausių minusų iki šiol buvo tai, kad mokslo įstaigos ir verslo įmonės nepalaikė glaudžių ryšių. Norint, kad jaunimas liktų ir dirbtų Panevėžyje, juos reikia supažindinti su visomis galimybėmis. Todėl labai svarbu, kad vaikai jau mokykloje būtų vežami į miesto įmones susipažinti su įvairių specialybių darbo specifika.

„Norime ne šnekėti, o dirbti kartu su mokyklomis, kad vaikai važinėtų po įmones ir matytų, kaip viskas vyksta, kokios darbo vietos, kaip pasiruošti įsilieti į darbo rinką, kokios galimybės save realizuoti ateityje. Visi šie praktiniai dalykai turi prasidėti dar mokyklos suole“, – mano A. Varna.

Jo teigimu, Panevėžyje tikrai yra galimybių bei potencialo, reikia tik mokėti visa tai išnaudoti. Darbo mieste tikrai yra, jau dabar justi įvairių specialybių specialistų trūkumas. Vienas pagrindinių motyvų, galinčių priversti jaunuolius likti ir dirbti Panevėžyje, yra uždarbio galimybės. Norint gauti motyvuotą atlyginimą, svarbu sujungti turimą kapitalą su žmonių kompetencijomis. Kuo didesnės specialistų kompetencijos, tuo didesnę pridėtinę vertę jie kurs, o nuo sukuriamos vertės priklauso ir atlyginimas.

„Reikia mažiau šnekėti vieni apie kitus ir daugiau vieni su kitais. Ir kitur nėra pyragų, turime susikurti Panevėžį patys ir visi kartu. Be abejonės, kad Panevėžys gali tapti jaunimo galimybių miestu. Tik jaunimui, kad jis būtų reikalingas, reikia ir tam tikrų kompetencijų. O kad jos atsirastų, turime padėti visi: ir mokslas, ir verslas, ir savivaldos institucijos turi dirbti kartu su jaunimu, jį motyvuoti“, – įsitikinęs A. Varna.

Laukia realių darbų

Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ valdybos pirmininko Boriso Bylinskio teigimu, džiugu jau vien tuo, kad įvairios miesto organizacijos, įmonės, mokslo ir verslo įstaigos atkreipė dėmesį į jaunimo problemas. Kitas dalykas, kiek deklaracijoje užsibrėžti siekiai ir darbai bus įgyvendinti.

„Norėtųsi, kad tai nebūtų tik deklaratyvūs pareiškimai, o realiai įgyvendinami darbai. Bet apskritai jaunimas džiaugiasi, kad tiek švietimo, tiek verslo, tiek savivaldybių įstaigos pasirašė tokią deklaraciją“, – sakė B. Bylinskis.

Jo nuomone, priežasčių, kodėl jaunimas išvyksta ir nebesugrįžta į Panevėžį, labai daug. Kita vertus, reikia kalbėti ne apie priežastis, o ką daryti, kad jis vis tik sugrįžtų. O motyvuoti juos galėtų įvairios priemonės – pradedant galimybe lengvatinėmis sąlygomis įsigyti būstą ir baigiant lankstesne darbo politika jaunų žmonių atžvilgiu.


„Turėtų būti tam tikra socialinė politika jaunimo atžvilgiu, tarkim, sudaryti galimybę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti ar nuomoti būstą, kurti savo verslą. Tas pats verslas turėtų labiau atsižvelgti į jaunus žmones. Pagrindinis reikalavimas įsidarbinant yra patirtis, bet iš kur jos įgyti jaunam, vos mokslus baigusiam žmogui? Manau, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, ar jaunuolis dalyvavo įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje ar savanoriavo – juk tai irgi savotiška patirtis. Aišku, ir Savivaldybės indėlis turėtų būti nemažas, skatinant jaunus žmones grįžti į Panevėžį“, – kalbėjo B. Bylinskis.

Tiesa, jis pripažino, kad yra gana nemažai jaunimo, kuriam niekas neįdomu. Kad ir kiek pastangų bus dedama, išjudinti pasyviai nusiteikusius jaunuolius lengva tikrai nebus.

„Labai daug kas priklauso ir nuo jaunimo – jeigu jis bus pasyvus, nė vienas miestas nebus patrauklus. Vis dar nemažai yra tokių jaunų žmonių, kurie per dienas sėdi prie kompiuterio ir dejuoja, kad Panevėžyje nėra ką veikti. Galimybių pilna, tik dažnai jų neišnaudojame tinkamai. Gal labiau reikėtų viešinti tas galimybes, bet, aišku, pats jaunimas turi suprasti, kad už juos niekas nieko nenuspręs. Norint pasiekti, kad Panevėžys taptų jaunimo galimybių miestu, aktyviai turi įsitraukti tiek švietimas, tiek verslas, tiek Savivaldybė, tiek ir pats jaunimas“, – įsitikinęs B. Bylinskis.

%d bloggers like this: