Tarptautiniai savanoriai į bendruomenę įneša naujų vėjų

„Dabar visas miestelis laukia savanorių. Kaip jie atrodys, kada atvyks, ką veiks. Visi susidomėję – naujas vėjas į bendruomenę, nauja veikla,“ – taip kalbėjo miestelėnai, laukdami atvykstančių Europos savanorių tarnybos (EST) savanorių. Įgauti patirties, praplėsti akiratį religijų atžvilgiu, įgyvendinti tarptautinius projektus – tokiais lūkesčiais prasidėjo tyrimas apie Europos savanorių tarnybos (EST) poveikį vietos bendruomenėms.

Tai ilgalaikis tyrimas (2015–2016 m.), kurio tikslas – išsiaiškinti, kas vyksta organizacijose ir bendruomenėse, į kurias atvyksta EST savanoriai. Siekiama ištyrinėti, kokią prasmę žmonės, susidūrę su EST savanoriais, suteikia šiai programai, kokius iššūkius ir sunkumus patiria savanoriai, organizacijos ir bendruomenės, gyvendamos ir veikdamos drauge. Tiriama, koks požiūris į tarptautinę savanorystę vyrauja ir kokia jo įtaka organizacijos veiksmams.

Šiuo metu jau įgyvendintas pirmasis tyrimo etapas – surinkta informacija iš organizacijų atstovų dar prieš atvykstant EST savanoriui. Gauti duomenys atskleidžia, kad organizacijos, laukdamos savanorių, patiria įvairius procesus, kurių metu formuojasi lūkesčiai, ko galima tikėtis iš EST, kyla nerimas, kaip viskas bus.

Pirmasis tyrimo etapas atskleidžia, kad visos organizacijos išgyvena laukimo procesą, kurio metu formuojasi tam tikri lūkesčiai EST savanorių atžvilgiu. Vieni jų – konkretūs, iš anksto apgalvoti: noras patirti, ką reiškia dirbti su užsieniečiais, praplėsti akiratį religijų atžvilgiu. Tikimasi sulaukti pagalbos įgyvendinant tarptautinius projektus.

Kiti – platesni, abstraktesni – noras, kad savanoriai padėtų kasdieniuose darbuose, įgyvendintų savo iniciatyvas, įneštų naujų vėjų į organizaciją ir bendruomenės gyvenimą. Dar kiti – orientuoti į savanorių asmenybę. Tikimasi, kad jie bus aktyvūs, socialūs, linkę bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis. Galiausiai į lūkesčius sugula priimančios organizacijos ir bendruomenės poreikiai: įgauti patirties, patobulėti organizuojant darbą užsieniečiams.

Vyrauja noras, kad savanoriai paskatintų vietinius jaunus žmones įsitraukti į organizacijos bei bendruomenės veiklas, sužadins jų norą savanoriauti užsienyje. Ne mažiau svarbūs – organizacijos darbuotojų ir narių asmeniniai lūkesčiai. Jie tikisi patobulinti anglų kalbos žinias, su darbu susijusias profesines ar asmenines kompetencijas.

Lukesciai

Pirmojo tyrimo etapo įžvalgos padėjo geriau suprasti, kaip atrodo laikas, kuomet organizacijos laukia atvyksiančių EST savanorių. Laukimo procesas – labai įvairus ir dažniausiai priklauso nuo vyraujančio organizacijos darbuotojų požiūrio į savanoriškos veiklos idėją. Jei dominuoja požiūris, kad savanoris yra paprastas žmogus kaip ir visi kiti – tuomet daugiau dėmesio skiriama moraliniam ir emociniam pasiruošimui, nusiteikimui reaguoti vietoje, atvykus savanoriui.

Savanorio atvykimas yra suvokiamas kaip natūralus procesas – žmogus atvyksta ir jei kas nutiks, į susidariusias situacijas bus reaguojama kartu. Jei manoma, kad EST savanorio atvykimas yra neeilinis įvykis, tuomet dedama daugiau pastangų konkrečių veiksmų atlikimui: organizuojami pasiruošimo susitikimai, kurių metu aptariami EST reikalai, skirstomasi atsakomybėmis, apie atvyksiančius savanorius informuojami vietos gyventojai, sudaromas detalus savanorių veiklos planas.

EST savanorių laukimo metu išgyvenamas nerimas. Organizacijos nariai jaudinasi dėl komunikacijos, jaučia susirūpinimą, ar pakaks užsienio kalbos žinių, kad savanoriai ir vietiniai galėtų vienas kitą suprasti. Nerimaujama, kaip reiks atrasti tarpusavio ryšį tarp savanorių ir organizacijos narių. Iš nerimo kyla klausimai ir spėliojimai, kaip savanoriai jausis mažame Lietuvos miestelyje, ar jų negąsdins kultūriniai skirtumai, lietuvių uždaras būdas. Tarp visų svarstymų egzistuoja baimė, ar savanoriai matys daromos veiklos prasmę.

EST poveikio bendruomenėms tyrimas vyksta Lietuvoje, Vengrijoje ir Lenkijoje. Jame dalyvauja keturios EST savanorius neseniai pradėjusios priimti organizacijos iš Lietuvos. Atliekamas kokybinis tyrimas – atvejų analizė. Duomenims surinkti naudojami diskusijų grupės ir individualių interviu metodai.

Antrojo tyrimo etapo metu kalbinami EST savanoriai ir vietiniai žmonės. Siekiama išgirsti savanorių patirtį, kaip jiems sekėsi įsilieti į naują aplinką, kas juos džiugina ir su kokiais iššūkiais susiduria. Bandoma išsiaiškinti savanorių susiformavusį įspūdį apie vietos bendruomenę ir jos gyventojų poreikius. Taip pat savanoriai skatinami reflektuoti apie savo atliekamą veiklą, rezultatą bei galimą įtaką aplinkai, kurioje gyvena. Susitikimų su vietiniais gyventojais metu bandoma apčiuopti jų požiūrį į savanoriškos veiklos idėją, patyrinėti, kaip jie jaučia ir vertina atvykusių savanorių veiklą bei buvimą jų miestelyje.

Tyrimo-etapai-683x1024

  • Kaip jums pasirodė pirmosios tyrimo įžvalgos?
  • Ar patvirtino tai, ką jau žinojote? Ar nustebino anksčiau neapgalvota mintimi?
  • Jei ir viena, ir kita – greičiausiai dėl to egzistuoja tyrimai.

Viena – kad patvirtintų tai, ką numanome, bet tam numanymui trūksta akademinio pagrįstumo, kita – kad sužinotume ar atkreiptume dėmesį į tai, apie ką anksčiau nepagalvojome, nes plika akimi nepastebėjome.

JTBA informacija,
Sandra Navickaitė

%d bloggers like this: